Kertant sienas

Šiandien labiau nei bet kada mokslininkai ir tyrėjai keliauja darbo reikalais, savo atradimus pristato kolegoms. Dėl unikalių darbo galimybių arba dėl novatoriškus mokslinius tyrimus skatinančios aplinkos kai kurie jų pasirenka visam laikui apsigyventi užsienyje.

Ornitologas, gamtininkas ir iliustratorius Johnas Audubonas (John Audubon) iš Santo Domingo (Saint Dominigue) į Prancūziją išvyko ne savo noru, o verčiamas būtinybės. Nesantuokinis prancūzo plantacijų savininko/prekeivio vergais ir kreolės sūnus 1789 m. turėjo lydėti savo tėvą į Prancūziją, savo kilmės šalį. Sulaukęs 18 metų, jis turėjo tarnauti kariuomenėje, todėl Audubonų šeima jį išsiuntė į Ameriką. Ten Johnas pradėjo domėtis paukščiais. Galiausiai jis atsidūrė Labradore (Labrador, Kanada). Per savo karjerą J. Audubonas identifikavo 25 paukščių rūšis ir 12 jų porūšių. Jo iliustracijos, vaizduojančios paukščius natūralioje aplinkoje, patvirtina išskirtinius ornitologo gabumus ir meninius sugebėjimus. Pastaraisiais metais jo knygos “Amerikos paukščiai”originalūs egzemplioriai buvo parduoti už daugiau nei 10 milijonus dolerių.

Albertas Einšteinas (Albert Einstein) yra dar vienas mokslininko pavyzdys, kurio keliavimas iš vienos vietos į kitą suvaidino svarbų vaidmenį keičiant mūsų pasaulį.

1906 m., būdamas septyniolikos, jis dėl Šveicarijos pilietybės atsisakė Vokietijos pilietybės. Vokietijos pilietybę atgavo, pradėjęs dirbti Vokietijoje 1914 m. 1933 m. A. Einšteinas paliko šalį, kurioje vis labiau įsigalėjo nacių valdžia, ir pradėjo dėstyti Prinstone (Princeton, JAV). 1940 m. jis priėmė Amerikos pilietybę, pasilikdamas ir Šveicarijos.

Pirmasis iš mokslininkų apjungęs kvantinės mechanikos, gravitacijos, termodinamikos, elektromagnetizmo ir optikos teorijas, A. Einšteinas visam laikui pakeitė mūsų požiūrį į energiją, materiją, gravitaciją, erdvę ir laiką. Be jo šiandien neturėtume branduolinės energijos, globalinės padėties nustatymo sistemos ir išmaniojo ekrano technologijų. Pažiūrėkite šio mokslininko mokslinę karjerą apžvelgiančią archyvinę vaizdo medžiagą, parengtą jo mirties metais..

Turine gimusi Rita Levi-Montalcini gilinosi į neurologijos ir psichologijos sritis. Būdama Italijos žydė Musolinio valdomoje šalyje, ji negalėjo tikėtis jokios akademinės pozicijos. Todėl, kad galėtų tęsti savo mokslinius tyrimus, 1938 m. ji persikėlė į Belgiją. Vėliau, per Antrąjį pasaulinį karą, svetima pavarde slapstėsi Florencijoje. 1947 m. R. Levi-Montalcini priėmė Vašingtono universiteto pasiūlymą. Dar po kiek laiko ji tapo JAV piliete, išsaugodama Italijos pilietybę. 1986 m. jai įteikta Nobelio premija. Mokslininkės atradimai pakeitė mūsų supratimą apie ląsteles ir pagilino žinias apie navikus, apsigimimus ir demenciją.

Modernūs laikai nebūtų tokie, kokie jie yra, jei ne mokslininko Nikola Teslos (Nikola Tesla) išradimai ir elektrinių sistemų sukūrimas.

Gimęs 1856 m. serbų šeimoje Smiljano mieste, jis studijavo inžineriją Grace (Graz) ir Prahoje. 1882 m. N. Tesla pradėjo dirbti bendrovėje „Continental Edison Company“ Paryžiuje, kur po darbo konstravo savo pirmąjį indukcinį variklį. 1884 m. beveik be skatiko kišenėje N. Tesla atplaukė į Niujorką, kur jį įdarbino Thomas Edisonas (Thomas Edison). Išsiskyrus jų keliams, N. Tesla įkūrė savo laboratoriją. Jis eksperimentavo su elektros srove, lempomis, apšvietimu, šešėliais, perdavimo technologija ir turbinomis.

Po išradėjo mirties 1943 m. visi jo laiškai ir užrašai buvo konfiskuoti. Vėliau atitekę jo sūnėnui, šiandien dokumentai yra saugomi Nikola Teslos muziejuje. N. Teslos darbai įkvėpė viso pasaulio mokslininkus. Ne viena gatvė, įstaiga ar vieša vieta yra pavadinta jo vardu, beje, kaip ir garsusis elektromobilis.

Marija Sklodovska-Kiuri (Marie Skłodowska-Curie) yra viena iš garsiausių pasaulio mokslininkų.

Ji buvo pirmoji moteris, laimėjusi Nobelio premiją, ir pirmasis žmogus, laimėjęs du Nobelio apdovanojimus. Iki šiol ji yra vienintelė, laimėjusi premijas dviejose skirtingose mokslo šakose. M. Sklodovska gimė ir augo Varšuvoje. Ji finansiškai parėmė savo sesers mokslus Paryžiuje. 1891 m. pati pradėjo studijuoti fiziką ir matematiką Sorbonos universitete. Po 3 metų susitiko Pjerą Kiuri (Pierre Curie), savo mokslinių tyrimų partnerį ir būsimą vyrą, su kuriuo atrado polonį ir radį. M. Kiuri tapo pirmąja Sorbonos universitete dėsčiusia moterimi. Ji pirmoji atliko novatoriškus mokslinius tyrimus rentgenografijoje. Pažiūrėkite video apie Mariją, dirbančią savo laboratorijoje..

Po mirties M. Kiuri tapo pirmąja moterimi, įamžinta Paryžiaus Panteone. Ji įkvėpė savo dukterį Ireną pasirinkti mokslininkės karjerą. Daugelis mokslininkų iki šiol seka jos pėdomis.