Paroda
Nuo pat įsteigimo Sacharovo premija buvo skiriama tiek atskiriems už teisybę ir lygybę savo šalyse nepailstamai kovojantiems pasaulio žmogaus teisių gynėjams, tiek jų grupėms. Europos Parlamentas ilgai neturėjo realių galių užsienio politikos srityje, tad Sacharovo premija jam buvo būdas, kai tik įmanoma, tarptautiniu mastu reikšti savo poziciją dėl pagrindinių teisių. Laureatai atstovauja įvairioms kultūroms bei regionams ir už savo idėjas kovoja įvairiausiais būdais. Tarp laureatų – mažumų gynėjai, kovos su terorizmu grupė, kovotojas už kankinimų panaikinimą, komiksų autorius, ilgalaikiai sąžinės kaliniai, filmų režisierius, visa Jungtinių Tautų organizacija ir net teisę į švietimą ginantis vaikas. Europos Parlamentas pripažino visų jų reikšmingą darbą.
Teikiant šią premiją tokioms asmenybėms ir organizacijoms, skleidžiamos Europos Parlamento puoselėjamos vertybės, kaip antai saviraiškos laisvė, mažumų teisės, tarptautinės teisės laikymasis ir demokratijos bei teisinės valstybės įtvirtinimas. Daug šių laureatų metų metus praleido nelaisvėje. Kai kurie jų gindami šias vertybes net paaukojo gyvybę. Be to, kai kurie Sacharovo premijos laureatai vėliau gavo ir Nobelio taikos premiją. Visi Sacharovo premijos laureatai aiškiai suvokia skubią būtinybę puoselėti žmogaus teises ir pagrindines laisves. Jie pasirengę šiai sunkiai kovai pašvęsti savo gyvenimą.
2019 m. priešais Europos Parlamento pastatą Briuselyje, esplanadoje „Solidarność 1980“, buvo inauguruota Sacharovo laisvės alėja. Ši alėja grįsta 43 keraminėmis chronologine tvarka išdėstytomis plytelėmis, kuriose kelių eilučių tekstu pristatomas kiekvienas nuo 1988 m. šią premiją gavęs laureatas. Taip Parlamento nariams ir darbuotojams kasdien primenama asmens laisvių svarba ir būtinybė už jas kovoti.
Sacharovo premija, Europos Parlamentas ir žmogaus teisės pasaulyje (audio)
Sacharovo premija yra tik vienas iš daugelio būdų, kuriais Europos Parlamentas puoselėja ir gina savo vertybes. Jo nariai per plenarines sesijas reguliariai priima rezoliucijas žmogaus teisių ne ES šalyse klausimais. Kadangi šios teisės laikomos visuotinėmis, į jų pažeidimus reaguojama vienodai, ar jos būtų pažeidžiamos už 8 000 km esančiame Mianmare, ar kaimynėje Baltarusijoje. Europos Parlamentas reguliariai priima svarbias rezoliucijas, kuriose akcentuojami svarbūs humanitariniai klausimai. Jo nariai gina demokratines sistemas visame pasaulyje, jie vyksta stebėti rinkimų, tarpininkauja konfliktuose ir remia neseniai susikūrusius parlamentus. Vienas iš pavyzdžių – 2020 m. sausio mėn. vykę Peru parlamento rinkimai, kuriuos stebėjo Europos Parlamento nariai. Europos Parlamentas supranta, kad žmogaus teisės turi būti puoselėjamos ir už ES ribų, todėl įsipareigojo šioje srityje dėti dideles pastangas.