Paroda
Mintis įsteigti kasmet skiriamą Europos Parlamento premiją kilo per 1984 m. liepos mėn. plenarinę sesiją, diskutuojant dėl Andrejaus Sacharovo padėties. Šią premiją iš pradžių siūlyta teikti už studiją ar kūrinį, skirtą Rytų ir Vakarų santykių plėtrai, diskusijų ir tyrimų laisvei, žmogaus teisių ir teisinės valstybės gynimui. Europos Parlamento nario ir pranešėjo iš Prancūzijos Jeano-François Deniau žodžiais, laisvai išrinkto Europos Parlamento pareiga – ginti pagrindines laisves. J.-F. Deniau teigimu, Andrejaus Sacharovo darbai tobulai atspindi premijos esmę.
A. Sacharovas buvo Europos pilietis, įkūnijęs minties ir saviraiškos laisvę ir dėl savo įsitikinimų ir sąžinės atsisakęs visų jam prieinamų materialinių gėrybių bei garbės.
Jean-François Deniau
Parlamento nariai tam neliko abejingi: 1985 m. gruodžio 13 d. didžioji dauguma narių balsavo už pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuria įsteigiama Sacharovo premija už minties laisvę.
Europos Parlamento Pirmininkas Lordas H. Plumbas asmeniškai kreipėsi į Andrejų Sacharovą ir šis 1987 m. pavasarį išreiškė savo paramą minėtam sumanymui bei sutiko premijai suteikti savo vardą. Galų gale nuspręsta Sacharovo premiją skirti Europos ir viso pasaulio asmenims ar organizacijoms už reikšmingą veiklą ar nuopelnus žmogaus teisių srityje. Su Parlamento Politinių reikalų komitetu sutarta, kad pirmoji Sacharovo premija turi būti skirta iki 1988 m. pabaigos. Ji suteikta Nelsonui Mandelai ir Anatolijui Marčenkai, pastarąjį laureatą pasiūlius pačiam A. Sacharovui.
