- Paroda: Sacharovo premija, Europos Parlamentas ir žmogaus teisės pasaulyje
- Europos Parlamentas ir žmogaus teisių gynimas pasaulyje
Europos Parlamentas tvirtai gina Europos projekto demokratinę reikšmę ir labai anksti ėmė rūpintis žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga. Tačiau būtent 1975 m. priėmus Helsinkio baigiamąjį aktą Europos Parlamento nariai ėmė intensyviau dirbti žmogaus teisių srityje. Tais pačiais metais Europos Parlamentas su džiaugsmu priėmė žinią, kad Nobelio taikos premija buvo skirta disidentui ir fizikui Andrejui Sacharovui, kuris dalyvavo 1970 m.
Sovietų Sąjungoje steigiant Žmogaus teisių komitetą. Parlamentas ne kartą viešai smerkė Sovietų valdžios institucijų sprendimą ištremti A. Sacharovą ir atsisakymą išduoti jam vizą, kad jis galėtų atvykti į Oslą ir asmeniškai atsiimti premiją. Parlamentas reikalavo paleisti A. Sacharovą ir leisti jam su žmona išvykti iš Sovietų Sąjungos. Net buvo diskutuota, ar Parlamento posėdžių salėje nederėtų palikti tuščios vietos, dedikuotos A. Sacharovui.
Po 1979 m. įvykusių tiesioginių Europos Parlamento rinkimų jo nariams žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių plėtra ir jų gynyba tapo politiniu prioritetu. Taigi jis rengė vis daugiau šios srities rezoliucijų. 1984 m. Parlamento Politinių reikalų komitete buvo įsteigtas Žmogaus teisių pakomitetis. Jis tęsė komiteto ankstesnės darbo grupės darbą žmogaus teisių, įskaitant mažumų teises, ir teisinės valstybės ne ES šalyse klausimais. Nuo to laiko Politinis komitetas kasmet rengia metinius pranešimus dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir dėl bendros politikos plėtros šioje srityje. Šiuose pranešimuose jis viešai smerkia žmogaus teisių pažeidimus. Bet tai dar ne viskas: jis siunčia savo narius stebėti rinkimų visame pasaulyje ir rūpinasi, kad ES į tarptautinius ekonominius ir prekybos susitarimus būtų įtrauktos žmogaus teisių apsaugos nuostatos. Jis taip pat puoselėja parlamentinę demokratiją palaikydamas artimus ryšius su ES nepriklausančių šalių parlamentais.